Rumunija ir Bulgarija – tai dvi kaimyninės šalys, kurios pagal daugelį makroekonominių rodiklių šiuo metu tarp Europos sąjungos šalių yra pačios silpniausios, arba labiausiai atsiliekančios. Tačiau iš kitos pusės, šios dvi šalys tuo pačiu turi didžiausią potencialą tobulėti, augti, o tai didina jų patrauklumą. Tad šįkart jūsų dėmesiui Rumunija bei Bulgarija ir jų pagrindiniai makroekonominiai rodikliai.
Bendrasis vidaus produktas
Rumunijos bendrasis vidaus produktas yra didesnis už kaimyninės Bulgarijos, t.y. remiantis praėjusių metų duomenimis, pirmosios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 199,04 mlrd. dolerių, o antrosios – 55,73 mlrd. dolerių, tad skirtumas siekia net 3,6 karto.
Šio amžiaus pradžioje Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 37,31 mlrd. dolerių, o Bulgarijos siekė 13,35 mlrd. dolerių, t.y. tuomet pirmosios šalies ekonomika už antrosios buvo 2,8 karto didesnė. Taigi, per 2000 – 2014 metų laikotarpį Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko 5,3 karto, o kaimyninės šalies – 4,2 karto. Tad Rumunijos ekonomika akivaizdu, jog augo kiek sparčiau už Bulgarijos.
Per antrą šių metų ketvirtį didžiausia Rumunijos bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 37,5 procento buvo sukurta paslaugų sektoriuje, kai dar šio amžiaus pradžioje – gamybos sektoriuje (34,9 procento). Taigi, šie du minėtos šalies ekonomikoje dominuojantys sektoriai apsikeitė pozicijomis. Per pastaruosius penkiolika metų nuo 7,1 iki 10,1 procento padidėjo statybų sektoriaus indėlis į bendrąjį vidaus produktą, tuo tarpu žemės ūkio dalis bendrajame vidaus produkte smuktelėjo nuo 18,4 iki 11,9 procento, o viešojo sektoriaus susitraukė beveik dvigubai.
Bulgarijoje padėtis kiek kitokia, t.y. čia ir toliau dominuoja gamybos sektorius. Pramonės srityje per antrą šių metų ketvirtį buvo sukurta 37,6 procento viso bendrojo vidaus produkto. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį išlieka paslaugų sektorius. Jų abiejų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, be to, kiek padidėjo ir statybų sektoriaus dalis. Tuo tarpu viešojo sektoriaus ir žemės ūkio dalis, kaip ir prieš tai minėtos šalies atveju, sumažėjo. O pagrindinis skirtumas šiuo atveju Bulgarija lyginant su Rumunija yra tame, jog pirmojoje šalyje viešajame sektoriuje yra sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto nei žemės ūkio sektoriuje.
Rinkos tendencijos 