Finansų rinkų apžvalga

Pirmadienį Vokietijoje buvo fiksuotas sausio mėnesio gamybos sektoriaus indekso teigiamas pasikeitimas, o bendras euro zonos gamybos sektorius išliko nepakitęs. Tačiau neigiamą sentimentą investuotojams suteikė duomenys iš Kinijos, kur gamybos sektorius indeksas šalyje susitraukė nuo 49,7 iki 49,4. Pastaroji informacija dienos metu slėgė Vokietijos DAX indeksą -0,41 proc., o likvidžiausių regiono bendrovių indeksas Stoxx Europe 600 krito -0,19 proc.

Už Atlanto gamybos sektorius duomenys taip pat buvo prastesni nei tikėtas, o asmeninio vartojimo pajamos augo +0,3 proc. (prognozė +0,2 proc.), o asmeninio vartojimo išlaidos išliko stabilios. Per pirmadienį S&P 500 indekso vertė sumažėjo tik -0,04 proc., aktyviau krentant su iškastiniais energijos ištekliais susijusiems sektoriams. Per vakar dieną europietiškos Brent Oil naftos kaina susitraukė 1,44 proc. iki 34,24 JAV dolerių už barelį. Žemos žaliavinės naftos kainos ypatingai kelia grėsmę šią žaliavą išgaunančioms bendrovėms, o šiandien ryte tai tik patvirtinta „BP PLC“ bendrovės paskelbti veiklos rezultatai, nurodant, kad 2015 metų ketvirtą ketvirtį buvo gauta net 91 proc. mažiau pajamų, nei 2014 metais per tą patį ketvirtį.

Baltijos vertybinių popierių rinka

Pirmadienį sesijos pradžioje paskelbti „Apranga“ prekybos veiklos rezultatai nors ir buvo geresni, tačiau papildomo optimizmo investuotojams nesuteikė, apyvartai pasiekiant tik 4,7 tūkst. eurų, o akcijos kainai traukiantis 0,39 proc. iki 2,55 euro/vnt. Įpusėjus dienai bendrovė „Baltika“ paskelbė, kad šių metų sausio mėnesį pardavimai susitraukė net -12,0 proc., lyginant su praėjusiais metais. Iš pateiktos statistikos matyti, kad aktyviausiai bendrovė pajamas pritraukė elektroninės prekybos metu, šiame segmente pajamoms augant 11,0 proc., tačiau mažmeninė prekybą krito -11,0 proc., o didmeninė prekyba susitraukė -24,0 proc. Tokios naujienos slėgė bendrovės akciją -3,23 proc., devynių sandorių metu pasiekiant 3,5 tūkst. eurų apyvartą. Pirmadienį trijų biržų apyvarta nepasižymėjo dideliu aktyvumu, pastarajai pasiekiant 538 tūkst., Vilniaus biržos indeksui susitraukiant -0,54 proc., o Rygos ir Talino indeksams atitinkamai kylant po 0,23 proc. ir 0,28 proc.

Close-up of a Calculator and Pen on a Financial Newspaper. Blue-toned.

Gruodį infliacija Rusijoje krito iki žemiausio lygio

Remiantis preliminariais duomenimis buvo pranešta, kad gruodį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Rusijoje nuo 15 iki 12,9 procento smuktelėjo metinė infliacija, kuri tuo pačiu yra mažiausia 2015 metais. Ekonomistai prognozavo, jog gruodį metinis kainų prieaugis Rusijoje sudarys trylika procentų. Prieš metus metinis kainų prieaugis siekė 11,4 procento, o Rusijos valdžia tikėjosi, kad 2015 metais metinė infliacija šalyje sieks 12,2 procento.

Mėnesinis vartotojų kainų indekso prieaugis gruodį siekė 0,8 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė irgi tiek pat. Tuo tarpu laukta, jog šis rodiklis sudarys vidutiniškai 0,9 procento. Didžiausia metinė infliacija Rusijoje buvo užfiksuota 2015 metų pradžioje, t. y. kovo mėnesį, kuomet ji siekė 16,9 procento.

„Metinė infliacija lėtėja dėl bazės efekto, nors keletą mėnesių prieš tai metų pabaigoje buvo tikimąsi geresnio rezultato“ – pareiškė buvęs Rusijos Centrinio banko patarėjas Oleg Kuzmin, kuris šiuo metu yra Renaissance Capital ekonomistas.

Infliacijos augimą Rusijoje lėmė pigusi šios šalies valiuta, tuo pačiu atpigusi nafta bei šios šalies atžvilgiu pritaikytos sankcijos. Per pastaruosius penkiolika metų Rusijoje metinė infliacija buvo tik tris kartus didesnė nei užfiksuota šiais metais. 2001 metais ji siekė 18,8 procento, 2002 metais sudarė 15,1 procento, na o 2008 metais siekė 13,3 procento.

Rusijos Centrinis bankas prognozuoja, kad 2016 metais šalyje infliacija turėtų būti perpus mažesnė. Jei 2016 metais vidutinė naftos kaina sieks penkiasdešimt dolerių už barelį, tuomet metinis kainų prieaugis sudarys 5,5 – 6,5 procento, o vidutinė naftos kaina sieks 35 dolerius už barelį, tuomet metinė infliacija turėtų sudaryti septynis procentus.

Rusijos vyriausybė tikisi, kad po to, kai per šiuos metus šalies ekonomika turėtų kristi 3,7 procento, kitais metais ji ūgtelės 0,7 procento. Tačiau tuo pačiu Rusijos Centrinis bankas prognozuoja, kad jeigu per visus kitus metus naftos kaina sieks apie keturiasdešimt dolerių už barelį, tuomet šalies bendrasis vidaus produktas susitrauks dviem procentais.

Naujienos iš Kinijos

Pastaruoju metu vykę ženklūs Kinijos akcijų kainų svyravimai patraukė viso pasaulio investuotojų dėmesį.

Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojams buvo taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau šalis vis labiau atsiveria ir šiandien net investuotojai iš Lietuvos gali pasiekti didžiąją dalį Kinijos įmonių.

Padėtis Kinijoje

Šiuo metu rinkose vyrauja baimė, jog Kinijos ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozuota. Dar 2010 m. Kinijos ekonomikos augimas viršijo 10% (met./met.), tačiau per pastaruosius kelerius metus BVP augimo tempas nusirito žemiau 8% ir šiuo metu spėliojama, ar šalies centrinio banko ir vyriausybės pastangos sugebės neleisti ekonomikos augimo tempui sumažėti žemiau 7% ribos. Kovo mėnesį šalies premjeras Li Keqiang užsiminė, jog nuo šiol ekonomikos augimo tikslas bus apie 7%, kai 2014 m. tikslas buvo apie 7,5%. Naujausią įžvalgą apie Kinijos ekonomikos augimą sužinosime spalio viduryje, kai Kinijos nacionalinis statistikos biuras paskelbs naujausius ketvirtinius duomenis.

Gamybos pramonės – pagrindinio Kinijos ekonomikos variklio – apsukos taip pat lėtėja. Markit rengiamas Kinijos gamybos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas rodo, jog pramonė šalyje traukėsi didžiąją šių metų dalį. Be to, mažmeninės prekybos, kuri atspindi šalies vartotojų polinkį išlaidauti, augimas (met./met.) sulėtėjo iki 10-10,5%, kai dar 2011 m. pardavimų augimas siekė 16-18%. Visa tai parodo, jog padėtis Kinijoje sunkėja.

Kinijos ekonomiką neigiamai veikia ne tik krentančios akcijų kainos, lėtėjantis eksportas, bet ir sprogęs nekilnojamojo turto „burbulas“. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog statybų ir susiję sektoriai sudaro apie 25-30% šalies bendrojo vidaus produkto. Sparčiai augusios Kinijos NT rinkos kainos pasiekė viršūnę 2014 m. pradžioje ir kainos ženkliai smuko iki pat 2015 m. gegužės mėn. Manoma, jog kainų kritimą lėmė pernelyg didelė NT pasiūla ir sumažėjusi jo paklausa. Taip pat jau kritiškai vertinamos šalies valdžios pernelyg didelės pastangos vystyti miestus, tikintis, jog vis daugiau žmonių persikels į juos iš kaimų. Tačiau miestai „vaiduokliai“ parodo, jog tokia strategija nepasiteisino. Be to, neigiamai šalies ekonomiką veikia ir senėjanti šalies populiacija, kuri yra ilgai vykdytos vieno vaiko politikos pasekmė.

Lietuvos bankas investavo Kinijos kapitalo rinkoje

Nors tinklaraštis, kuris vadinasi „Rinkos tendencijos“, kuriam laikui buvo nukrypęs nuo rinkos aktualijų ir akiratyje buvo galima pastebėti labiau teorinius straipsnius, šiuo straipsniu noriu grįžti į rinkos stebėjimų lauką.

Šiandien noriu pasidalinti ekonomika.lt pranešimu apie tai, kad Lietuvos bankas dalį pinigų investavo į Kinijos kapitalo rinką. Tai pavyko padaryti gavus Kinijos centrinio banko leidimą ir baigus teisines investavimo į Kinijos kapitalo rinką pasiruošimo procedūras. Lietuvos bankas dalį užsienio atsargų investavo į Kinijos skolos vertybinius popierius pirmą kartą.

„Šis žingsnis leidžia dar labiau išskaidyti Lietuvos užsienio atsargų investavimo riziką ir ilgainiui gauti didesnę investicijų grąžą iš palaipsniui atsiveriančios antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos – Kinijos – kapitalo rinkos“, – sako Mindaugas Vaičiulis, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius. Lietuvos bankas yra vienas pirmųjų iš Europos centrinių bankų sistemos narių investavęs Kinijoje ir pirmasis, gavęs kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Mūsų šalies centriniam bankui buvo suteiktas leidimas ir 100 mln. JAV dolerių kvota investuoti į Kinijos tarpbankinę obligacijų rinką.

Lietuvos bankas, reaguodamas į pastarųjų metų pasaulio ekonomikos bei finansų rinkų raidą ir atsižvelgęs į Pasaulio banko rekomendacijas, pernai atnaujino finansinio turto valdymo politiką. Politikos pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau ir ilgainiui pelningiau investuoti Lietuvos užsienio atsargas. Lietuvos banko tarptautinės oficialiosios atsargos rugpjūtį sudarė 21,9 mlrd. Lt (6,3 mlrd. eur).