Hola, hombre! Šios dienos teminė aktualija – ekonominė pasakėčia. Greitai ir trumpai ją paseksiu – noriu pasižiūrėti, ar pavyks atspėti alegorinius jos motyvus. Užuomina: Ieškoti ekonominių sąsajų.
Sinodo Drakonas
Buvo vieną kartą drakonas, vardu Sinodas. Jis mokėjo alsuoti ugnimi. Todėl visi žmonės, kurie gyveno netoliese, jo labai bijojo. Vos tik išgirdė jį ateinant, bėgdavo slėptis.
Sinodo atėjimą mielieji žmonės girdėdavo visada, nes drakonas turėjo šešias kojas ir iš karto mūvėjo tris poras batų – batai labai girgždėjo. Todėl žmonės žinodavo, kada Sinodas ateina.
Vieną dieną Sinodas susitiko mergytę, kuri nėmaž jo nebijojo.
– Kodėl tu visus gąsdini? – paklausė ji. – Kodėl alsuoji ugnimi vos pamatęs ką nors ateinant?
– Matai, – ištarė Sinodas. – Aš… Eee… Hmm… Ką gi, leisk pagalvoti… Hmm… nė pats gerai nežinau – niekada nepagalvojau. Gal nebegąsdinti?
– Būk geras, nebegąsdink, – pasakė mergytė, kuri buvo vardu Siuzė.
– OK, – atsakė Sinodas. – Pasistengsiu.
Abu bičiuliai atsisveikino, ir Siuzė nuėjo namo. Tuo tarpu ėmė temti, ir žmonės nebematė, kur eiti, nes žibintininkas Čarlis neuždegė gatvėje žibintų.
Čarlis gulėjo savo lovoje. Vakar vėlai vakare jis taip ilgai užgaišo degdamas žibintus, kad vis dar tebesijautė pavargęs. Dėl šios priežasties jis nesikėlė iš lovos ir saldžiai miegojo. Paskui, pasikišęs po antklode, valgė duoną su sviestu.
Miesto meras, vardu Viljamas, įtūžo. Kaip uždegti žibintus? Staiga Siuzei į galvą toptelėjo išganinga mintis. Ji tekina nubėgo į Sinodo olą, atsivedė jį į miestą ir leidosi drauge su juo per visas miesto gatves. Sinodas į kiekvieną žibintą pūstelėjo ugnies ir uždegė.
Kaip džiugavo žmonės! Dabar jie nebijojo drakono. Visi suprato, kad jis – malonus žvėris. Nuo to laiko kasmet, kai tik Čarlis išeina atostogų, į miestą atkeliauja Sinodas ir vakarais uždega žibintus.
Na, tai ar atspėjai apie ką aš? 🙂
Rinkos tendencijos 