Finansų rinkos apžvalga

Nors finansų rinkos į JAV prezidento pasikeitimą į Trumpą sureagavo labai neigiamai ir buvo kalbama, kad Trumpas gniuždo JAV rinką
šiuo metu rezultatai yra priešingi. JAV finansų rinkos ir akcijų indeksai šoko į viršų ir pasiekė iki šiol nematytas aukštumas. Labiausiai pakilo JAV finansinių bendrovių akcijos. Ilgą laiką kritusi Amerikos dolerio vertė taip pat ne tik nustojo kritus, bet ir pakilo 0,4 proc. lyginant su euru. Liūdnos prognozės nepasiteisino ir įdarbinimo srityje. Buvo skaičiuota, kad bedarbių skaičius per savaitę bus 15 000 didesnis nei pasirodė iš tikrųjų. Vis dėlto, JAV bedarbių skaičius dar pakankamai didelis ir šią savaitę buvo užregistruota 234 000 naujų darbo neturinčių asmenų. Kas taip sėkmingai paveikė JAV finansų rinkas ir investuotojus? Be abejonės, žinia apie Trumpo administracijos numatytą mokesčių mažinimą ir paruoštas verslo skatinimo programas. Išsamiau apie tai Trumpo komanda turėtų pranešti per kelias artimiausias savaites. Optimistinės nuotaikos vyrauja ir Europos finansų rinkoje, nors optimizmą kiek ir stabdo neaiški situacija su Graikija, kurios vyriausybė konfliktuoja su Tarptautiniu valiutų fondu.

Ekonomikos ciklai: kas tai?

Ekonomikos ciklas yra natūralūs ekonomikos svyravimas. Tai pasireiškia etapais: 1) ekonomikos plėtra (augimas) ir 2) mažėjimas (nuosmukis). Ekonomikos ciklai yra neišvengiami ir jie priklauso nuo tokių veiksnių kaip bendrojo vidaus produkto (BVP), palūkanų normos kaita, besikeičiantis žmonių užimtumo lygis ir kintančios vartotojų išlaidos. Šie punktai yra svarbiausi nustatant ekonominio ciklo etapą. Šalies ekonomika ir bankai yra susiję, nes bankai keičia palūkanų normą atsižvelgiant į tai, koks yra ekonomikos ciklas. Kai vyksta plėtra, investuotojai siekia įsigyti bendrovės technologijų, gamybos priemones ir pan., o ekonomikos nuosmukio laikotarpis investuotojų dažniausiai išnaudojamas tam, kad būtų galima įsigyti kompanijų. Nuo XX a. vidurio JAV ekonomikos ciklai vidutiniškai trukdavo 5 metus ir 6 mėnesius, tačiau tai nėra taisyklė. To pavyzdys apie JAV: 198 -1982 ekonominis ciklas tetruko 18 mėnesių, o štai nuo 1991 iki 2001 ekonomikos ciklas tęsėsi net 10 metų. Nepaisant to, kad ekonomika kartais smunka, bendras ekonomikos lygis per visą istoriją, kai ekonomika yra fiksuojama, kyla. Dėl to sakoma, kad investicijos visada atsiperka vien dėl bendro ekonomikos augimo.

Kaip veikia ekonominė politika?

Ekonomikos politikos pradžia buvo senovės civilizacijos, kai pradėta centralizuotai tiesti kelius, išlaikyti kariuomenę ar statyti pagrindinius pastatus. Pinigai buvo gaunami iš gyventojų rinkliavų. Terminas ekonominė politika yra naujesnis ir vartojamas kalbant apie vyriausybės ekonomikos sritį. Jai rūpi ekonomikos klausimai susiję su apmokestinimo lygių politika, valstybės biudžetu ir pinigų pasiūla, palūkanų normomis ir darbo rinka, nacionaline nuosavybe ir kitomis sritimis, kurių metu vyksta vyriausybės intervencija į ekonomikos sistemą. Daugumą veiksnių, kuriuos vykdo ekonominė politika, galima suskirstyti į dvi grupes: 1) fiskalinė politika (apima vyriausybės veiksmus dėl mokesčių ir išlaidų) ir 2) monetarinė politika (nagrinėja centrinių bankų veiklą, susijusią su pinigų pasiūlos ir palūkanų normomis). Šią politiką smarkiai veikia tokios tarptautinės institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Pasaulio bankas, įtaką daro politiniai įsitikinimai ir su tuo susijusi šalies politika. Ši politika paprastai yra būdas pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, suvaldyti infliaciją, nedarbą ar siekti ekonomikos augimo. Kartais būna kitų tikslų, pavyzdžiui, karinės išlaidos. Taigi ekonominės politikos tikslas yra įgyvendinti valstybės politikos tikslus per vyriausybės kontrolę.

Rinkos naujienos

rinkos naujienos pasitinka ne itin geromis žiniomis. Nors anksčiau investavimo teorijoje buvo žinoma, kad visos be išimties akcijos greičiau ar lėčiau auga, nes vystosi ir auga viso pasaulio ekonomika, artėjantis tarpsnis neramina. Atrodo, kad galbūt pasaulio ekonomika pasiekė ribą, kai toliau augti nebegali. Jei kalbant tiksliau, rinkos naujienos praneša, kad ekonomika dar auga, bet labai lėtai. Prie itin lėto augimo neprisitaikiusi finansų politika gali dar labiau apsunkinti situaciją. Nors po Kubiliaus Vienos nakties reformų retas lietuvis buvo patenkintas, kitų valstybių vadovai iki šiol kaltinami, kad nesiėmė didesnių permainų po 2008 metų krizės. Specialistai piktinasi, kad visa finansų valdymo našta užkrauta Centriniams bankams, tarsi jie turėtų suvaldyti visas krizes ir skatinti ekonomikos augimą, tuo tarpu politikai apsiriboja kenksmingais populistiniais žaidimais. rinkos naujienos prognozuoja, kad pasaulinės ekonomikos tempai padidės vos trimis procentais ir kiek daugiau nei trimis paspartės ateinančiais metais. Jei norite daugiau pavyzdžių, prekyba vietoje septynių procentų paauga tik dviem ar trimis procentais, kas, suprantama, yra labai prastas rezultatas. Kai kurios šalys iki šiol nesugebėjo pasiekti prieš krizę buvusių rodiklių.

Ekonomines naujienos ir paskolos

Ekonomines naujienos šįkart bus apie paskolas. Praėjusių metų pabaigoje buvo priimti Atsakingo skolinimo nuostatai. Nuostatai sugriežtino paskolų teikimo sąlygas, tad greitą kreditą pasiimti nebus taip paprasta kaip anksčiau. Mažiau šios pertvarkos paveikė atsakingai skolinančias bendroves, pvz., minipaskola.lt. Nepaisant to, ekonomines naujienos fiksuoja, kad pertvarkos padarė žymius paskolų pokyčius net kalbant apie ilgalaikes bankų paskolas būstams. Kaip ir prognozavo analitikai, sugriežtinti skolinimo reikalavimai labiausiai paveikė jaunus žmones, imančius paskolas būstui – paskolos terminai sutrumpėjo, taip pat buvo sumažinta ir skolinama suma. Visgi vyresni žmonės skolinasi drąsiau. Jiems paskolos laikotarpis išliko toks pats, o skolinamos sumos vis auga, tačiau šio augimo ekspertai su priimtais Atsakingo skolinimo nuostatais nesieja. Pasak jų, tai lemia ne skolinimo nuostatai, o tai, kad vyresni žmonės būna labiau užtikrinti savo pragyvenimu, jų ateities lūkesčiai tai pat geresni, todėl jie nebijo iš bankų skolintis daugiau. Žinoma, ne visi žmonės patenkinti tokia priežiūra – atsiranda ir tokių, kurie piktinasi skolinimo politika ir Lietuvos bankais, todėl paskolas palankesnėmis sąlygomis ima iš užsienio bankų.

Ekonomines naujienos ir paskolos

Ekonomines naujienos šįkart bus apie paskolas. Praėjusių metų pabaigoje buvo priimti Atsakingo skolinimo nuostatai. Nuostatai sugriežtino paskolų teikimo sąlygas, tad greitą kreditą pasiimti nebus taip paprasta kaip anksčiau. Mažiau šios pertvarkos paveikė atsakingai skolinančias bendroves, pvz., minipaskola.lt. Nepaisant to, ekonomines naujienos fiksuoja, kad pertvarkos padarė žymius paskolų pokyčius net kalbant apie ilgalaikes bankų paskolas būstams. Kaip ir prognozavo analitikai, sugriežtinti skolinimo reikalavimai labiausiai paveikė jaunus žmones, imančius paskolas būstui – paskolos terminai sutrumpėjo, taip pat buvo sumažinta ir skolinama suma. Visgi vyresni žmonės skolinasi drąsiau. Jiems paskolos laikotarpis išliko toks pats, o skolinamos sumos vis auga, tačiau šio augimo ekspertai su priimtais Atsakingo skolinimo nuostatais nesieja. Pasak jų, tai lemia ne skolinimo nuostatai, o tai, kad vyresni žmonės būna labiau užtikrinti savo pragyvenimu, jų ateities lūkesčiai tai pat geresni, todėl jie nebijo iš bankų skolintis daugiau. Žinoma, ne visi žmonės patenkinti tokia priežiūra – atsiranda ir tokių, kurie piktinasi skolinimo politika ir Lietuvos bankais, todėl paskolas palankesnėmis sąlygomis ima iš užsienio bankų.

Finansų rinkų apžvalga

Pirmadienį Vokietijoje buvo fiksuotas sausio mėnesio gamybos sektoriaus indekso teigiamas pasikeitimas, o bendras euro zonos gamybos sektorius išliko nepakitęs. Tačiau neigiamą sentimentą investuotojams suteikė duomenys iš Kinijos, kur gamybos sektorius indeksas šalyje susitraukė nuo 49,7 iki 49,4. Pastaroji informacija dienos metu slėgė Vokietijos DAX indeksą -0,41 proc., o likvidžiausių regiono bendrovių indeksas Stoxx Europe 600 krito -0,19 proc.

Už Atlanto gamybos sektorius duomenys taip pat buvo prastesni nei tikėtas, o asmeninio vartojimo pajamos augo +0,3 proc. (prognozė +0,2 proc.), o asmeninio vartojimo išlaidos išliko stabilios. Per pirmadienį S&P 500 indekso vertė sumažėjo tik -0,04 proc., aktyviau krentant su iškastiniais energijos ištekliais susijusiems sektoriams. Per vakar dieną europietiškos Brent Oil naftos kaina susitraukė 1,44 proc. iki 34,24 JAV dolerių už barelį. Žemos žaliavinės naftos kainos ypatingai kelia grėsmę šią žaliavą išgaunančioms bendrovėms, o šiandien ryte tai tik patvirtinta „BP PLC“ bendrovės paskelbti veiklos rezultatai, nurodant, kad 2015 metų ketvirtą ketvirtį buvo gauta net 91 proc. mažiau pajamų, nei 2014 metais per tą patį ketvirtį.

Baltijos vertybinių popierių rinka

Pirmadienį sesijos pradžioje paskelbti „Apranga“ prekybos veiklos rezultatai nors ir buvo geresni, tačiau papildomo optimizmo investuotojams nesuteikė, apyvartai pasiekiant tik 4,7 tūkst. eurų, o akcijos kainai traukiantis 0,39 proc. iki 2,55 euro/vnt. Įpusėjus dienai bendrovė „Baltika“ paskelbė, kad šių metų sausio mėnesį pardavimai susitraukė net -12,0 proc., lyginant su praėjusiais metais. Iš pateiktos statistikos matyti, kad aktyviausiai bendrovė pajamas pritraukė elektroninės prekybos metu, šiame segmente pajamoms augant 11,0 proc., tačiau mažmeninė prekybą krito -11,0 proc., o didmeninė prekyba susitraukė -24,0 proc. Tokios naujienos slėgė bendrovės akciją -3,23 proc., devynių sandorių metu pasiekiant 3,5 tūkst. eurų apyvartą. Pirmadienį trijų biržų apyvarta nepasižymėjo dideliu aktyvumu, pastarajai pasiekiant 538 tūkst., Vilniaus biržos indeksui susitraukiant -0,54 proc., o Rygos ir Talino indeksams atitinkamai kylant po 0,23 proc. ir 0,28 proc.

Close-up of a Calculator and Pen on a Financial Newspaper. Blue-toned.

Gruodį infliacija Rusijoje krito iki žemiausio lygio

Remiantis preliminariais duomenimis buvo pranešta, kad gruodį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Rusijoje nuo 15 iki 12,9 procento smuktelėjo metinė infliacija, kuri tuo pačiu yra mažiausia 2015 metais. Ekonomistai prognozavo, jog gruodį metinis kainų prieaugis Rusijoje sudarys trylika procentų. Prieš metus metinis kainų prieaugis siekė 11,4 procento, o Rusijos valdžia tikėjosi, kad 2015 metais metinė infliacija šalyje sieks 12,2 procento.

Mėnesinis vartotojų kainų indekso prieaugis gruodį siekė 0,8 procento, kai mėnesį prieš tai sudarė irgi tiek pat. Tuo tarpu laukta, jog šis rodiklis sudarys vidutiniškai 0,9 procento. Didžiausia metinė infliacija Rusijoje buvo užfiksuota 2015 metų pradžioje, t. y. kovo mėnesį, kuomet ji siekė 16,9 procento.

„Metinė infliacija lėtėja dėl bazės efekto, nors keletą mėnesių prieš tai metų pabaigoje buvo tikimąsi geresnio rezultato“ – pareiškė buvęs Rusijos Centrinio banko patarėjas Oleg Kuzmin, kuris šiuo metu yra Renaissance Capital ekonomistas.

Infliacijos augimą Rusijoje lėmė pigusi šios šalies valiuta, tuo pačiu atpigusi nafta bei šios šalies atžvilgiu pritaikytos sankcijos. Per pastaruosius penkiolika metų Rusijoje metinė infliacija buvo tik tris kartus didesnė nei užfiksuota šiais metais. 2001 metais ji siekė 18,8 procento, 2002 metais sudarė 15,1 procento, na o 2008 metais siekė 13,3 procento.

Rusijos Centrinis bankas prognozuoja, kad 2016 metais šalyje infliacija turėtų būti perpus mažesnė. Jei 2016 metais vidutinė naftos kaina sieks penkiasdešimt dolerių už barelį, tuomet metinis kainų prieaugis sudarys 5,5 – 6,5 procento, o vidutinė naftos kaina sieks 35 dolerius už barelį, tuomet metinė infliacija turėtų sudaryti septynis procentus.

Rusijos vyriausybė tikisi, kad po to, kai per šiuos metus šalies ekonomika turėtų kristi 3,7 procento, kitais metais ji ūgtelės 0,7 procento. Tačiau tuo pačiu Rusijos Centrinis bankas prognozuoja, kad jeigu per visus kitus metus naftos kaina sieks apie keturiasdešimt dolerių už barelį, tuomet šalies bendrasis vidaus produktas susitrauks dviem procentais.

Dvi silpniausios Europos sąjungos šalys: Rumunija ir Bulgarija

Rumunija ir Bulgarija – tai dvi kaimyninės šalys, kurios pagal daugelį makroekonominių rodiklių šiuo metu tarp Europos sąjungos šalių yra pačios silpniausios, arba labiausiai atsiliekančios. Tačiau iš kitos pusės, šios dvi šalys tuo pačiu turi didžiausią potencialą tobulėti, augti, o tai didina jų patrauklumą. Tad šįkart jūsų dėmesiui Rumunija bei Bulgarija ir jų pagrindiniai makroekonominiai rodikliai.

Bendrasis vidaus produktas

Rumunijos bendrasis vidaus produktas yra didesnis už kaimyninės Bulgarijos, t.y. remiantis praėjusių metų duomenimis, pirmosios šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė siekė 199,04 mlrd. dolerių, o antrosios – 55,73 mlrd. dolerių, tad skirtumas siekia net 3,6 karto.

Šio amžiaus pradžioje Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 37,31 mlrd. dolerių, o Bulgarijos siekė 13,35 mlrd. dolerių, t.y. tuomet pirmosios šalies ekonomika už antrosios buvo 2,8 karto didesnė. Taigi, per 2000 – 2014 metų laikotarpį Rumunijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė pašoko 5,3 karto, o kaimyninės šalies – 4,2 karto. Tad Rumunijos ekonomika akivaizdu, jog augo kiek sparčiau už Bulgarijos.

Per antrą šių metų ketvirtį didžiausia Rumunijos bendrojo vidaus produkto dalis, t.y. 37,5 procento buvo sukurta paslaugų sektoriuje, kai dar šio amžiaus pradžioje – gamybos sektoriuje (34,9 procento). Taigi, šie du minėtos šalies ekonomikoje dominuojantys sektoriai apsikeitė pozicijomis. Per pastaruosius penkiolika metų nuo 7,1 iki 10,1 procento padidėjo statybų sektoriaus indėlis į bendrąjį vidaus produktą, tuo tarpu žemės ūkio dalis bendrajame vidaus produkte smuktelėjo nuo 18,4 iki 11,9 procento, o viešojo sektoriaus susitraukė beveik dvigubai.

Bulgarijoje padėtis kiek kitokia, t.y. čia ir toliau dominuoja gamybos sektorius. Pramonės srityje per antrą šių metų ketvirtį buvo sukurta 37,6 procento viso bendrojo vidaus produkto. Antrojoje pozicijoje pagal šį rodiklį išlieka paslaugų sektorius. Jų abiejų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą nuo šio amžiaus pradžios ūgtelėjo, be to, kiek padidėjo ir statybų sektoriaus dalis. Tuo tarpu viešojo sektoriaus ir žemės ūkio dalis, kaip ir prieš tai minėtos šalies atveju, sumažėjo. O pagrindinis skirtumas šiuo atveju Bulgarija lyginant su Rumunija yra tame, jog pirmojoje šalyje viešajame sektoriuje yra sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto nei žemės ūkio sektoriuje.

Naujienos iš Kinijos

Pastaruoju metu vykę ženklūs Kinijos akcijų kainų svyravimai patraukė viso pasaulio investuotojų dėmesį.

Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojams buvo taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau šalis vis labiau atsiveria ir šiandien net investuotojai iš Lietuvos gali pasiekti didžiąją dalį Kinijos įmonių.

Padėtis Kinijoje

Šiuo metu rinkose vyrauja baimė, jog Kinijos ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozuota. Dar 2010 m. Kinijos ekonomikos augimas viršijo 10% (met./met.), tačiau per pastaruosius kelerius metus BVP augimo tempas nusirito žemiau 8% ir šiuo metu spėliojama, ar šalies centrinio banko ir vyriausybės pastangos sugebės neleisti ekonomikos augimo tempui sumažėti žemiau 7% ribos. Kovo mėnesį šalies premjeras Li Keqiang užsiminė, jog nuo šiol ekonomikos augimo tikslas bus apie 7%, kai 2014 m. tikslas buvo apie 7,5%. Naujausią įžvalgą apie Kinijos ekonomikos augimą sužinosime spalio viduryje, kai Kinijos nacionalinis statistikos biuras paskelbs naujausius ketvirtinius duomenis.

Gamybos pramonės – pagrindinio Kinijos ekonomikos variklio – apsukos taip pat lėtėja. Markit rengiamas Kinijos gamybos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas rodo, jog pramonė šalyje traukėsi didžiąją šių metų dalį. Be to, mažmeninės prekybos, kuri atspindi šalies vartotojų polinkį išlaidauti, augimas (met./met.) sulėtėjo iki 10-10,5%, kai dar 2011 m. pardavimų augimas siekė 16-18%. Visa tai parodo, jog padėtis Kinijoje sunkėja.

Kinijos ekonomiką neigiamai veikia ne tik krentančios akcijų kainos, lėtėjantis eksportas, bet ir sprogęs nekilnojamojo turto „burbulas“. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog statybų ir susiję sektoriai sudaro apie 25-30% šalies bendrojo vidaus produkto. Sparčiai augusios Kinijos NT rinkos kainos pasiekė viršūnę 2014 m. pradžioje ir kainos ženkliai smuko iki pat 2015 m. gegužės mėn. Manoma, jog kainų kritimą lėmė pernelyg didelė NT pasiūla ir sumažėjusi jo paklausa. Taip pat jau kritiškai vertinamos šalies valdžios pernelyg didelės pastangos vystyti miestus, tikintis, jog vis daugiau žmonių persikels į juos iš kaimų. Tačiau miestai „vaiduokliai“ parodo, jog tokia strategija nepasiteisino. Be to, neigiamai šalies ekonomiką veikia ir senėjanti šalies populiacija, kuri yra ilgai vykdytos vieno vaiko politikos pasekmė.